Košės tik pusryčiams?

Įsigalėjusi nuomonė, kad košės geriausiai tinka pusryčiams, tačiau ar tai tiesa? Košės yra sudėtiniais angliavandeniais turtingas produktas, teikiantis energijos ilgai ir palaipsniui. Būtent tokios energijos mažyliui reikia dienos pradžiai, taigi – pusryčiai – labai tinkamas metas.

Tyrėjai nustatė, kad pusryčių metu negavus svarbių maistinių medžiagų – skaidulų, tam tikrų vitaminų ir mineralinių medžiagų – mažylio galimybės šių medžiagų gauti kitų dienos valgymų metu žymiai sumažėja.1 2 Įvairiuose tyrimuose teigiama, kad košę pusryčiams valgančių žmonių organizme maistingųjų medžiagų kiekis vidutiniškai yra didesnis, o tiems, kas pusryčiams košės nesirenka, maisto medžiagų reikėtų gauti iš kitos rūšies produktų. 3 4

Nors košės yra puikus pusryčių valgis, košę vaikui galima duoti ir vakare, nes ji suteiks ilgalaikį sotumo jausmą. Jeigu mažyliai dažnai pabunda naktį, galbūt jie jaučiasi alkani? Košės vakarienei galėtų padėti mažyliui išmiegoti visą naktį, o nakties metu nereikės duoti pieno ar kito gėrimo iš buteliuko, kas galėtų pakenkti mažylio dantims.

Šiais atvejais galima rinktis „naktines” košes.

Daugiau!

Košė gali būti geras pasirinkimas ir prieš kokią nors sportinę veiklą, pavyzdžiui, prieš masažą, fizioterapiją, plaukiojimą, ilgesnius pasivaikščiojimus. Mažyliui pakaks energijos ilgesniam laikui, o tėvams nereikės jaudintis, kad alkanas vaikas taps irzlus.
Pataria mitybos specialiste

Košę galima būtų duoti 1-2 kartus per dieną. Duodant dažniau atsiranda rizika, jog nebus užtikrinta kitų maisto grupių įvairovė. Atsižvelgiant į mažylio priaugamą svorį ir apetitą, košę galima pagaminti maistingesnę. Gardinti ją aliejumi, sviestu, mamos pienu ar mišinuku. Tačiau svarbu atminti, kad mažylis turi priprasti prie košės skonio, o ne pagardinimo. Todėl gardinti reikėtų su saiku.
Gydytoja dietologė Lina Barauskienė

Atsisiųskite patarimus


  1. Preziosi et al (1999). J Am Coll Nur. 18:171-78
  2. Serra Majem et al. (2004). Elsevier Espana: Volume
  3. Williams et la (2005). Int J Food Sc and Nutr. 56(1): 65-79;
  4. Nicklas et al (1993). J Am Diet Assoc. 1993.;93(8):886-891